2007 m. sukūrus stabilumo priemonę, kurios pirmtakas buvo greitojo reagavimo mechanizmas, Europos Komisija ėmė kur kas aktyviau dirbti konfliktų prevencijos, krizių valdymo ir taikos kūrimo srityse.

Pagal stabilumo priemonės krizių valdymo projektus sprendžiamos įvairios problemos, susijusios su parama tarpininkavimui siekiant taikos, pasitikėjimo stiprinimu, laikinosiomis administracijomis, teisinės valstybės stiprinimu, pereinamojo laikotarpio teisingumo sistemomis ir gamtos išteklių reikšme konfliktams. Pagal stabilumo priemonę ši veikla gali būti remiama kilus krizei arba prasidedant krizei, kai neįmanoma laiku suteikti finansinės paramos iš kitų ES išteklių.

Pagal stabilumo priemonę jau finansuojama daugybė krizių valdymo projektų visame pasaulyje . Daugiausia lėšų skirta projektams Afrikoje, Azijoje ir Ramiojo vandenyno valstybėse, Balkanuose, taip pat Artimuosiuose rytuose, Lotynų Amerikoje ir Karibų regione.

Taikos stiprinimo partnerystė yra nauja stabilumo priemonės dalis. Ši partnerystė pradėta siekiant sutvirtinti civilines taikdariškos veiklos žinias. Ja siekiama aktyvesnio pilietinės visuomenės ir ES institucijų dialogo. Ji skirta visų pirma pilietinės visuomenės organizacijoms ir ekspertų grupėms, tačiau taip pat tarptautinėms organizacijoms ir ES valstybėse narėse veikiančioms agentūroms.

Taikydama stabilumo priemonę ES taip pat gali padėti stiprinti ilgalaikius tarptautinius, regionų ir valstybių gebėjimus, kad būtų įmanoma įveikti daugeliui regionų ir visam pasauliui gresiančius pavojus.