Kodėl Europai ir Lotynų Amerikai reikia vienai kitos

30.11.2022 Josep Borrell, Former High Representative of the European Union for Foreign Affairs and Security Policy / Vice-President of the European Commission

BRIUSELIS. Šiuo metu gyvename daug pavojingesniame ir nenuspėjamame daugiapoliame pasaulyje, kuriame prekybos santykiai tebėra itin svarbūs. Tačiau jų negalima atskirti nuo geopolitikos. Daug europiečių nuo seno tikėjo, kad šie santykiai gali būtų atskirti, tačiau Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą išryškino riziką, kuri kyla dėl Europos Sąjungos priklausomybės nuo Rusijos dujų, ir įrodė, kad šis požiūris nebėra logiškas.

Jei ES nori būti pripažinta tikra geopolitine veikėja, nepakaks vien tik stiprinti mūsų vidaus vienybę. Taip pat turime peržiūrėti mūsų strateginio kelrodžio tikslumą, nuosekliau taikyti savo politines bei ekonomines priemones ir veiksmingiau identifikuoti ne tik riziką, bet ir galimybes. Todėl nuo pat savo kadencijos pradžios teigiau, kad Europa turi stiprinti savo ryšius su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalimis.

Kad užtikrintume būtiną kokybišką pažangą, turėsime stiprinti politinį dialogą aukščiausiu lygmeniu. Tačiau norėdami užtikrinti, kad mūsų pastangos būtų patikimos, taip pat turime užbaigti modernizuoti esamus asociacijos susitarimus su Meksika ir Čile modernizavimą, pasirašyti suderėtą Kotonu susitarimą pakeisiantį susitarimą su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių bendruomene, ratifikuoti asociacijos susitarimą su Centrinės Amerikos šalimis ir baigti rengti ES ir MERCOSUR susitarimą.

Nors visuose šiuose susitarimuose prekybai tenka svarbus vaidmuo, nė vienas iš jų negali būti laikomas tik prekybos susitarimu. Sudėtingiausias iš šių susitarimų – susitarimas su MERCOSUR, dėl kurio deramės daugiau kaip du dešimtmečius. Abi derybų šalys galėtų teigti, kad dvidešimt metų nėra daug, tačiau šiuo atveju derybos trunka per ilgai.

Praėjusį mėnesį lankydamasis Pietų Amerikoje turėjau galimybę susitikti su Argentinos, Paragvajaus ir Urugvajaus, kuris šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja MERCOSUR, vadovais. Neseniai pasveikinau išrinktąjį Brazilijos prezidentą Luizą Inácio Lula da Silva jo išrinkimo proga. Visuose šiuose pokalbiuose daugiausia dėmesio buvo skiriama ES ir MERCOSUR susitarimui. Siekiau įtikinti šiuos vadovus, kad politinė valia užbaigti rengti šį abiem pusėms naudingą susitarimą yra labai stipri.

Pripažinkime, žodis „strateginis“ yra vartojamas per daug. Tačiau ES ir MERCOSUR susitarimo atveju jis negalėjo būti tinkamesnis. Nors kai kurie tam prieštarautų remdamiesi tuo, jog esama interesų konflikto, yra įtikinamų argumentų, kodėl reikia užbaigti rengti šį susitarimą.

Visų pirma, ES ir MERCOSUR susitarimas yra daug daugiau nei tik prekybos susitarimas. Jis yra itin politinė priemonė, kuria, skatinant dialogą ir bendradarbiavimą, būtų įtvirtintas strateginis dviejų regionų, kurių interesai ir vertybės yra tarp labiausiai suderintų pasaulyje, aljansas, puoselėjantis panašią visuomenės, kurią norime sukurti, viziją.

Be to, abiejose Atlanto pusėse ketiname stiprinti savo strateginį savarankiškumą ir didinti ekonominį atsparumą mažindami pernelyg didelę priklausomybę. Tačiau savarankiškumas nereiškia izoliacijos. Tai veikiau reiškia vertės grandinių įvairinimą, o tam reikia bendradarbiauti su patikimais ekonominiais ir politiniais partneriais.

Susiedamas du didžiausius pasaulyje prekybos blokus, kurių bendras gyventojų skaičius viršija 700 mln., ES ir MERCOSUR susitarimas, būtų didžiausias kada nors ES sudarytas prekybos susitarimas. Tai taip pat būtų pirmasis išsamus MERCOSUR prekybos susitarimas, kuriuo būtų sustiprinta abiejų regionų integracija.

Bendros taisyklės atvertų galimybes patekti į mūsų dideles rinkas ir suteiktų realių galimybių abiejų regionų įmonėms, padėtų kurti aukštos kokybės darbo vietas Europoje ir Lotynų Amerikoje. Pripažįstant, kad mūsų ekonominė padėtis nėra simetriška, susitarime nurodyta, kad prekyba bus atverta laipsniškai, todėl atitinkamiems sektoriams būtų suteikta laiko modernizuotis ir tapti konkurencingais.

MERCOSUR šalys nori daugiau eksportuoti į Europą, tačiau jos taip pat nori nebūti laikomos tik gavybos išteklių eksportuotojomis. Jos ketina plėtoti savo gamybos ir eksporto pajėgumus, diegti inovacijas ir technologijas, kad būtų padidinta gamtos išteklių vertė, kartu laikydamosi griežtų socialinių ir aplinkos apsaugos standartų.

Trečiasis argumentas dėl ES ir MERCOSUR susitarimo svarbos yra susijęs su jo galimybėmis skatinti klimato srities veiksmus ir aplinkos apsaugą. Iš tiesų 2019 m. pasiektas ES ir MERCOSUR politinis susitarimas buvo vienas iš pirmųjų susitarimų, į kurį įtraukta nuoroda į Paryžiaus klimato susitarimą. Tačiau Europoje kyla abejonių dėl šio įsipareigojimo masto, ypač atsižvelgiant į pastaraisiais metais suintensyvėjusį miškų naikinimą Amazonės regione. Kai kurie Europoje teigia, kad autonominiai ES teisės aktai būtų vienintelis patikimas būdas siekti pažangos. Tačiau negalime izoliuotis ir tuo pačiu metu pakeisti pasaulio. Mūsų reglamentavimo sistemą turi papildyti aktyvesnis tarptautinis dialogas ir bendradarbiavimas, daugiausia dėmesio skiriant bendrų įsipareigojimų paaiškinimui ir tvaresnių vertės grandinių kūrimui.

Išrinktasis prezidentas Luizas Inácio Lula da Silva aiškiai pareiškė norintis ginti Brazilijos demokratiją, išgydyti jos visuomenės žaizdas, daryti pažangą socialinio teisingumo srityje ir skatinti ekonomiką, kartu sprendžiant klimato kaitos ir miškų naikinimo Amazonės regione klausimus. Susitarimu su ES būtų remiamos šios pastangos sudarant sąlygas dalytis žiniomis, gerinti standartus, stiprinti aplinkos apsaugą ir tvarius gamybos būdus. Europos derybininkai pasiūlys papildomą priemonę, kurioje bus aiškiau nurodyti mūsų bendri įsipareigojimai aplinkos tvarumo srityje.

Galiausiai ES ir MERCOSUR susitarimas yra ne galutinis rezultatas, o didesnio proceso pradžia. Juo pradedamas bendras procesas ir sukuriama institucinė sistema, kurios reikia siekiant palengvinti bendradarbiavimą įvairiose abipusio intereso srityse – nuo žmogaus teisių apsaugos ir darnaus vystymosi iki skaitmeninės ekonomikos reglamentavimo ir kovos su organizuotu nusikalstamumu. Šis susitarimas sustiprins ne tik vyriausybių ir institucijų, bet ir parlamentų narių, pilietinės visuomenės, verslininkų, studentų, universitetų, mokslininkų ir kūrėjų santykius.

Atėjo laikas atsisakyti trumpalaikės taktikos. Didžiųjų veikėjų pasaulyje ES ir MERCOSUR kartu sudaro tik 10 % pasaulio gyventojų ir 20 % pasaulio BVP. Taigi, jei Europa ir MERCOSUR nori būti įtakingos, ES ir MERCOSUR prekybos susitarimas yra strateginė būtinybė. Brazilijos pirmininkavimas MERCOSUR ir Ispanijos pirmininkavimas ES Tarybai, prasidėsiantys 2023 m. antrą pusmetį, suteikia puikią galimybę suteikti pagreitį, kurio reikia ES ir MERCOSUR santykiams.